Akmenligė – tai liga, kuria sergant šlapimo takuose (inkstų taurelėse, geldelėse ar šlapimo pūslėje) susidaro konkrementai (akmenys). Susidarę maži konkrementai (3-5mm), dažniausiai pasišalina savaime su šlapimu, nesukeldami jokių simptomų. Didesni akmenys gali sukelti skausmus, o migravę konkrementai - šlapimtakio obstrukciją ir kitas kompikacijas. Tokiu atveju gali tekti nedelsiant operuoti (atlikti ureteroskopiją (URS), kitaip tariant be pjūvio, per šlaplės kanalą pašalinti konkrementą.
Inkstų akmenlige pasaulyje serga nuo 1-3 iki 10-20% piliečių, tarkim Vokietijoje šia liga serga apie 1-2%, Ispanijoje - 5%, JAV - 10% gyventojų, Lietuvoje inkstų akmenlige serga apie 5% gyventojų. Statistiškai kur kas dažniau serga žmonės gyvenantys šilto klimato šalyse (daugiausiai Rytų Azijoje). Dėl šilto klimato daugiau prakaituojama, dėl to susidaro koncentruotas šlapimas, taip didėja galimybė susidaryti akmenims. Vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys, nors pastaruoju metu moterų tarpe akmenligės atveju sutinkame vis dažniau. Vidutiniškai tai 30-50 metų amžiaus pacientų problema ir jei jau kažkada sirgote akmenlige, greičiausiai ją išgydžius priepuoliai kartosis ir vėl kažkada atsinaujins liga, nes organizmas yra linkęs iš naujo formuoti konkrementus. Akmenys formuojasi ilgai, kartais atsitiktinai gali būti randami atliekant rentgeno nuotraukas ar tiriant echoskopiškai bet šiais laikais galima nustatyti akmens sudėtį. Atsižvelgiant į akmens sudėti rekomenduojama specifinė dieta, kuri sumažina akmenų pakartotino susiformavimo tikimybę.
Rizikos veiksniams priskiriami: didelis baltymų, druskų, cukraus ir mažas skysčių vartojimas, šlapimo takų infekcijos ir nutukimas. Apsunkinti konkrementų savaiminį pasišalinimą gali šlapimo takų obstrukcija dėl randų, susiaurėjimu ar sklaidos defektų.
Kliniškai akmenligė pasireiškia staigiu, protarpiniu (kas 20-60 min.) skausmu pažeistoje pusėje, plintančių į kirkšnį ir vidinę šlaunies pusę (taip vadinama inkstų kolika). Dažni lydintys požymiai: pykinimas, vėmimas, vidurių putimas, neramumas, prakaitavimas ir hematurija. Vis dėl to kartais akmenukas gali pasišalinti su šlapimu savaime.
Kokios gali būti konkrementų rūšys:
- Kalcio oksalato, fosfato – tai dažniausi konkrementai. Rentgenopozityvūs konkrementai (70 - 80% atvejų).
- Uratiniai. Jų susidaryma sąlygoja didelis purinų kiekis, todėl šie dažniausiai susidaro sergantiems podagra. Tai rentgenonegatyvūs konkrementai (15 - 20% atvejų).
- Struvitiniai, iš magnio, aminio ir fosfato. Dažniausiai būdingi moterims, itin dažnai atsinaujina. Rentgenopozityvūs (10% atvejų).
- kiti - reti. (1% atvejų).
Diagnostika remiasi:
- Anamneze;
- Klinikiniu įštyrimu;
- Laboratoriniais tyrimais (BKT, BŠT, CRB, Na, K, Ca, urea, kreatinino tyrimai);
- Svarbu atlikti rentgenologinius tyrimus: apžvalginę urogramą, ultragarsinį tyrimą, intravenines urogramas su kontrastine medžiaga. Esant reikalui gali būti atliekama ir kompiterinė tomografija.
- Po operacijos arba savaime pasišalinus konkrementams, rekomenduotina juos ištirti biochemiškai.
Tais atvejais kai kreipiasi ligonis skubos tvarka, gydytojui urologui inkstų akmenligę tenka diferencijuoti nuo ligų, sukeliančių ūmų pilvą: ūmaus apendicito (tokiu atveju pacientas skubos tvarka turi būti operuojamas), divertikulito, tulžies pūslės akmenligės (dažnai operacinis gydymas), žarnų nepraeinamumo, opaligės, inksto arterijos embolijos, aortos aneurizmos ir negimdinio nėštumo. Todėl tais avejais kai ligą imituoja kita patologija, gydymas kardinaliai skiriasi.
Akmenligės gydymas gali būti konservatyvus arba operacinis.
Konservatyvus gydymas - skausmo malšinimui naudojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), esant poreikiui gali būti naudojami papildomi vaistai, kaip tramadolis, opioidai ir kt. Tikrai ne visada pacientai dėl akmenligės yra operuojami, labai dažnai gali būti taikoma ir stebėjimo bei laukimo taktika tikintis liturijos, skiriant medikamentus tirpinančius konkrementus, nes mažesni nei 5mm akmenys dažniausiai pasišalina savaime. Esant konkrementui apatinėje šlapimtakio dalyje, gali būti skiriami alfa-blokatoriai, kurie atpalaiduoja apatinį šlapimtakio trečdalį. Ne priepuolio metu patariama gerti daug skysčių - tai padidina akmens pasišalinimo tikimybę.
Operacinis gydymas taikomas tik 10-20 % visų akmenligės atvejų ir tik tuomet, kai nepasišalina konkrementas, kai žmogui nenuslūgsta skausmas, atsiranda obstrukcija ir/ar infekcija. Galimi sekantys gydymo būdai:
- Ekstrakorporinė litotripsija. Šis metodas taikomas norint suskaldyti konkrementus kurių dydis yra iki 1,2 cm, retai įvedus endostentą naudojamas skaldyti didelius, kompleksinius akmenis.
- Ureteroskopija (URS), šlapimtakio vidurinio ir apatinio trečdalio akmenligės gydymo auksinis standartas, tačiau gali būti naudojami ir viršutinio trečdalio ir inkstinei akmenligei gydyti (lankstus ureteroskopas).
- Perkutaninė nefrolitotripsija, šiuo metodu gydomi dideli (>2cm), kompleksiniai ar uratiniai akmenys.
Konkrementai taip pat gali susidaryti ir šlapimo pūslėje. Dažniausiai dėl gėrybinės prostatos hiperplazijos (GPH). Dėl didelio liekamojo šlapimo kiekio atsiranda sąlygos formuotis konkrementams šlapimo pūslėje. Tokiu atveju tenka šalinti ne tik konkrementus iš šlapimo pūslės atliekant litotomiją arba litotripsiją bet tenka atlikti ir adenomektomiją arba transuretrinę prostatos audinio rezekciją (TURP).
Norint išvengti akmenligės rekomenduojama riboti baltymus, druską, gerti daug skysčių (tiek, kad per parą būtų 2-2,5 litrų šlapimo), valgyti citrusinius vaisius, uogas (ypač spanguoles), daržoves. Įdomu tai, kad vandens kietumas neturi jokios įtakos akmenų formavimosi greičiui. Tai reiškia, kad akmenys formuosis vienodai geriant tiek virintą, tiek filtruotą, tiek paprastą vandenį iš čiaupo. Nustačius biochemiškai akmenukų rūšį, rekomenduojame atitinkama dieta: oksalatiniams konkrmentams tenka riboti riešutus, šokoladą, esant podagrai ir uratiniams akmenims rekomenduojama mažiau valgyti mėsos, kartais gali būti skiriamas alopurinolis, esant padidėjusiam kalcio kiekiui gali būti skiriami tiazidiniai diuretikai.
Komplikacijos yra retos, bet galimos: šlapimo takų infekcija: pielonefritas, po ko galimas ir urosepsis, hidronefrozė, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, kraujavimas.
UROLOGO - SEKSOLOGO KONSULTACIJAI