Antinksčių adenoma - gerybinis antinksčių navikas, išsivystantis iš žievinio antinksčių sluoksnio, kuris normaliai gamina steroidinius hormonus: aldosteroną, kortizolį, androgenus bei estrogenus. Jei šis navikas pradeda gaminti didelį kiekį kurių nors iš šių hormonų, jis vadinamas funkcine adenoma. Antinksčių adenomų atsiradimo priežastis nėra aiški, bet manoma, kad jas sukelia tam tikros genų mutacijos. Jei adenoma hormonų negamina, simptomų ji dažniausiai taip pat nesukelia. Vis dėlto, didelį steroidinių hormonų kiekį gaminančios adenomos sukelia ryškius simptomus, kurie priklauso nuo gaminamo hormono.
Jei adenoma išskiria kortizolį, ji sukelia Kušingo sindromą. Jis pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, viršutinės kūno dalies nutukimu. Kada didelis riebalų kiekis susikaupia sprando srityje, susiformuoja vadinamasis „buliaus“ sprandas: oda pasidaro pleiskanojanti, sausa, o ant pilvo, vidinėse šlaunų srityse susiformuoja strijos – tamsiai raudonos odos pertempimo juostos.
Jei adenoma išskiria didelį aldosterono kiekį, ji sukelia Kono sindromą. Jis pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, raumenų silpnumo priepuoliais, retais atvejais gali sukelti net paralyžių ar traukulių priepuolius.
Adenoma gali gaminti ir androgenus (vyriškuosius hormonus). Per didelis jų kiekis sukelia padidėjusį plaukuotumą ir spuoguotumą (aknę). Moterys dėl didelio kiekio androgenų įgauna vyrišką išvaizdą.
Dažniausiai adenomos nustatomos atsitiktinai tiriant pacientą dėl kitos patologijos kompiuterinės tomografijos ar branduolių magnetinio rezonanso tyrimais arba atsiradus jau minėtiems simptomams. Nustačius antinksčių darinį atliekamas detalesnis ištyrimas: dar kartą įvertinami jau minėti klinikiniai požymiai, matuojamas arterinis kraujo spaudimas. Taip pat įvairiais testais nustatomi skirtingų antinksčių gaminamų hormonų kiekiai. Kraujyje vertinamos estrogenų ir androgenų bei jų virsme dalyvaujančių hormonų pirmtakų koncentracijos. Vertinama ir kitų hormonų: renino ir angiotenzino aktyvumas bei elektrolitų, tokių kaip kalis, koncentracija, jei reikia, atliekamas deksametazono supresijos testas. Adenomos didėjimui nustatyti atliekami vaizdiniai tyrimai: pilvo kompiuterinė tomografija ar branduolių magnetinis rezonansas.
Antinksčių adenomos dažniausiai gydomos operaciniu būdu, tačiau hormonų negaminantys antinksčių dariniai, kurių dydis mažesnis nei 3 cm, turėtų būti tik stebimi atliekant vaizdinį tyrimą kartą per metus.
Funkcinės adenomos gydomos antinkstį pašalinant operaciniu būdu, kai atliekama vadinamoji adrenalektomija. Taip pat, bet kokie įtartini arba didesni nei 3 cm antin ksčių dariniai turėtų būti operuojami. Operuojama dažniausiai laparoskopiškai atliekant mažos apimties pjūvius bei naudojant naujos kartos instrumentus su video kamera. Tai užtikrina retesnį komplikacijų dažnį, mažesnius pooperacinius randus, silpnesnį skausmą bei greitesnį darbingumo sugrįžimą. Pooperaciniame periode siūlai šalinami po 10 – 14 dienų po operacijos.
Jei antinksčių adenoma nustatoma anksti ir taikomas tinkamas gydymas ligos prognozė dažniausiai yra labai gera.
REGISTRACIJA INTERNETU KONSULTACIJAI
REGISTRACIJA TELEFONU: 8 600 65 609