Cistitas – tai šlapimo pūslės uždegimas. Dažniausiai jis atsiranda dėl šlapimo takų infekcijų, kurias sukelia bakterijos. Taip pat cistitas gali būti neinfekcinis, sukeltas vaistų, radioterapijos, šlapimo pūslės kateterizacijos ir kt. Tai aktuali dažniausiai jaunu ir vidutinio amžiaus moterų problema, tačiau juo serga ir vyrai. Tai, kad moterys šlapimo takų infekcijomis serga dažniau, lemia anatominės ypatybės: kur kas trumpesnė šlaplė nei vyrų, o makštis ir išangė yra visai šalia šlapimo takįų. Makštyje ir aplink išangę yra palanki aplinka infekcijai vystitis, o mažas atstumas ir trumpas šlapimo kanalas tik didina infekcijos riziką, todėl tinkamai nesilaikant higienos, išmatose esančios bakterijos gali iš išangės aplinkos lengvai patekti į šlaplę. Iš to seka jog cistitą dažniausiai sukelia žarnyne gyvenančios bakterijos (iki 70-80% atvejų šios ligos sukelėjas - E. coli), bet gali buti ir kitos priežastys kaip kad lytiniu keliu plintančios infekcijos (chlamidijos, ureoplazmos, mikoplazmos, trichomonos, herpesas), retais atvejais tuberkuliozė. Išskiriami ir cheminis bei radiacinis (spindulinės terapijos sukeltas) cistitai.
Kaip liga pasireiškia tikriausiai žino beveik kiekviena moteris. Cistito simptomai gali būti įvairūs: tai dažnas noras šlapintis nepaisant to jog šlapimo pūslė tuščia, deginimas ir perštėjimas šlapinimosi metu, šlapinimasis po truputį ir dažnai, skausmai pilvo apatinėje dalyje ir juosmenyje, atsiradęs kraujas šlapime, nemalonaus kvapo koncentruotas šlapimas ir t.t. Gali pasirodyti įdomu tai jog kartais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, cistitas gali nesukelti jokių symptomų ir šlapimo pūslės uždegimas senyvo amžiaus žmonėms gali būti atsitiktinai nustatomas atliekant šlapimo tyrimą dėl kažkokių visai kitų priežasčių. Ir vyrams ir moterims cistito riziką didina kliūtys šlapimo takuose. Tai gali būti inkstų akmenys, vėžiniai susirgimai, padidėjusi prostata ir kt. Taip pat imuninės sistemos nusilpimas, kurį sukelia ŽIV infekcija, cukrinis diabetas, vėžio gydymas ir kitos būklės. Riziką didina ir ilgalaikė šlapimo pūslės kateterizacija.
Na, o norint sužinoti diagnozę, reikia atlikti paprastą šlapimo tyrimą, kur aptinkamas padidėjęs leukocitų kiekis ir nitritai (bakterijos) bei šlapimo pasėlį. Pastarasis tyrimas padėda išsiaiškinti uždegiminio proceso sukėlėją, nustatomas jo jautrumas antibiotikams. Tai labai svarbu, nes po cistito simptomais gali slėptis kitos ligos, todėl siekiant tikslumo neretai tenka atlikti ir ultragarsinį tyrimą bei cistoskopiją. Cistoskopijos metu per šlaplę į šlapimo pūslę įvedamas specialus vamzdelio formos prietaisas - cistoskopas ir šlaplė bei šlapimo pūslė apžiūrima iš vidaus. Tai padeda nustatyti galimas cistito ar kraujavimo priežastis. Radiologiniai tyrimai paprastai nėra reikalingi, tačiau gali padėti nustatyti ligos priežastį, kai nėra infekcijos požymių. Rentgenograma ir echoskopija gali padėti nustatyti cistito priežastis: akmenis, auglius, svetimkūnius ir kt. Taip pat gali būti atlikti kiti, mažiau specifiniai tyrimai siekiant įvertinti bendrą paciento būklę, inkstų ar kitų organų sistemų funkcijas, uždegimo dydi bei diferencijuoti jį su kitomis ligomis. Tam gali padėti: bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas ir kt.
Kai kuriais atvejais, įtariant intersticinį cistitą, atlikus cistoskopiją, gali tekti atlikti ir TUR (transuretraliai = per šlaplės kanalą) – biopsiją bei spręsti dėl lokalaus šlapimo pūslės gydymo būdų instiliacijomis į šlapimo pūslę. Tai atlieka gydytojas urologas. Todėl vos tik pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, reikia gerti daug skysčių, kad uždegimą sukėlusios bakterijos iš organizmo būtų “išplautos”. Rekomenduojamos bruknių, meškauogių, spanguolių ir kitos arbatos. Sergant šlapimo takų infekcijomis, labai svarbu vartoti ir arbatas, kurios turi diuretinį (šlapimą varantį) poveikį, tai beržo lapų, petražolių, dilgėlių lapų arbatos. Nerekomenduojama vartoti aštraus (garstyčių, krienų), sūraus maisto, taip pat marinuotų produktų, alkoholinių gėrimų. Šiuose produktuose yra medžiagų, patenkančių į šlapimą, dirginčių šlaplę bei taip sustiprinčių uždegiminius šlapimo takų procesus. Skaumą malšinti puikiai padeda šilta guminė pūslė (pripildyta vandeniu), taip pat šiltos sėdimosios vonelės. Jei skausmas labai stiprus, skiraimi medikamentai (analgetikai). Bakterinis cistitas dažniausiai gydomas antibiotikais. Kokie antibiotikai ir kaip ilgai bus taikomas gydymas priklauso nuo bakterijų jautrumo bei paciento bendros būklės. Kartais gali būti skiriami ir šlapimo pūslės tonusą mažinantys preparatai (m-cholinoblokatoriai). Na o, kad liga nesikartotų, gydytis rekomenduojama ne trumpiau kaip dvi savaites, antibiotikus vartoti ne mažiau kaip 4-7 dienas, tačiau tai sprendžia gydytojas. Be to reikėtų stengtis nesušalti kojų, nesimaudyti šaltam vandenyje, dėvėti šiltus apatinius drabužius (kojines), avėti šiltus batus, nuolat gerti pakankamai skysčių, reguliariai šlapintis, stengtis visiškai ištuštinti pūslę, ypač po lytinių santykių, nes tokiu būdu iš šlapimo takų pašalinamos bakterijos. Lytinių santykių metu nereikėtų bijoti naudoti daug lubrikanto, nes tai sumažina maceraciją ir daug greitesnį bakterijų pateikimą į šlapimo pūslę. Be abejo cistitas dažnai paūmėja moterims, kurios serga lėtine vulvovaginaline kandidoze bei bakterine vaginoze.
Intersticinio cistito priežastys nėra aiškios, todėl nėra ir vieno gydymo. Jo gydymas yra dažnai simptominis: analgetikai skausmui malšinti, procedūros didinančios šlapimo pūslės talpą (šlapimo pūslės ištempimas skysčiu arba dujomis), instiliacijos į šlapimo pūslę, taip pat gali būti taikomas ir chirurginis gydymas ar elektrostimuliacija (kas mažina skausmą, šlapinimosi dažnį). Kiti neinfekciniai cistitai gydomi šalinant priežastį, pvz.: akmenligės gydymas, cukraligės kontrolė, cheminių dirgiklių vengimas ir t.t. Chemoterapijos ar radioterapijos sukeltas cistitas dažniausiai gydomas simptomiškai analgetikais, didinant vandens suvartojimą ir šlapimo išskyrimą skatinančiais preparatais.
Na o neišgydžius laiku cistito, gresia komplikacijos. Netinkamai gydomas arba negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali ne tik pereiti į lėtinį, bet ir sukelti įvairias inkstų ar ginekologines ligas, nėštumo komplikacijas
Todėl jei cistito paūmėjimai nuolat kartojasi, sergate bent kelis kartus per metus ir tai kartojasi kasmet arba jei gydant pagerėja tik trumpam, bet visiškai nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją urologą.
REGISTRACIJA INTERNETU KONSULTACIJAI
REGISTRACIJA TELEFONU: 8 600 65 609